- dykūnė
- dykū̃nas, dykū̃nė dkt. Vãsarą dykūnùs priver̃sime di̇̀rbti.
.
.
dykūnas — 1 dykū̃nas, ė smob. (2) dykaduonis, tinginys: Toks dykū̃nas, nėko nedirba – nusipenėjęs! Vkš. Vasarą ir dykū̃nai turi darbo Km. Dabar mergos nenor krutėt, až dykūno [nori] nutekėt Švnč. Dykūnus galvijus (nemelžiamus) visus išvarom palivarkan And … Dictionary of the Lithuanian Language
dykūnka — ×dykūnkà (hibr.) sf. (2) K dykūnė … Dictionary of the Lithuanian Language
ponia — ponià (plg. l. pani, brus. пaнi) sf. (4) 1. privilegijuoto luomo moteris; turtinga moteris; šeimininkė; dama: To dvaro ponia serga, ir niekas negal išgydyt BsPIV122. Mūsų ponios kaip beždžionės viena antrą pamėto[ja] D.Pošk. Pasisėdim, ponios… … Dictionary of the Lithuanian Language